kylys

×kylỹs (vok. Keil) sm. (4) K; R221, LVII388, M, Sch280, J.Jabl, Plk, kỹlis (2) NdŽ, Slnt, Škn, Pln, Klvr, Btg 1. smaili geležinė ar medinė pakala kam skelti ar pleišyti, pleištas: Kylỹs pamačijo, o šiaip to medžio nebūtumiam parskėlę Kv. Padaryk kỹlį Pln. Kỹlis yra paplokščias klynas dėl sukalimo skersinių gale lovos J. Sukyliok su kỹliais stakles, t. y. suvaržyk J. Be kỹlio tikriausiai to medžio neperskelsi Klvr. Užkalk kirkočiuo kyliuką, kad kirvis nenusmuktų Lž. Kai tik kỹlį įkaliau, tuoj kelmas sprogo Btg. Pasidirbk kỹlį ir užkyluok peilį, kad nenukristų kotas Pln. Sunku skaldyti ąžuolinius kelmus: iš plyšio tuoj šoka kỹlis lauk Plt. Inskėlė tą aržuolą, inkišo to diedo barzdą, kylį paleido ir suspaudė BsPIV245. Akmenis skaldo ir be parako, su kỹliais Šts. Tokiu kyliù galima ir rąstą perskelt Lš. Užkala su kyliu M.Valanč. | prk.: Buožija siekia įvaryti kylį tarp mūsų partijos ir liaudies masių (sov.) rš. | Ji surenka duonos kyliùkų (gabaliukų) Skr. E, kiek čia liko – kyliukas Všt. ^ Kylỹs kylį varo KII235. Kylis kylį varo, o šlėga visus Ob, Sln, Srd. 2. anat. krūtinės kaulo dalis: Jų krūtinė plati, krūtinkaulio kylis tiesus, su gerai išsivysčiusiais raumenimis rš. 3. dalgio įtvėrimo dalis: Kylỹs priveržia dalgį Žvr. 4. smailus sklypas: Žemės kylỹs KII5. 5. mil. smailus fronto įsikišimas į priešo teritoriją: Priešai kyliu įsimušdavo į miestą rš. Atskiros vokiečių grupės kyliais jau buvo įsibrovusios į mišką rš. Padėtis yra tokia, kad jūs esate pasilikę kaip kylys priešo fronte rš. 6. toks skrendančių į šiltuosius kraštus ar iš šiltųjų kraštų grįžtančių paukščių (gervių, žąsų ar gulbių) išsirikiavimas, kartis: Lekia paukščiai ilgais kyliais rš. Gervių ir žąsų kyliai klaidžioja dangaus keliais rš.

◊ ×Laĩvo kỹlis; P.Slavėn toks žvaigždynas (Carina).